Visko norėsi, nieko neturėsi

Kitados senovės Graikijoje gyveno garsus pasakėtininkas Ezopas. Rašė jis įvairias istorijas, kurių veikėjai dažniausiai yra gyvūnai, tačiau jų būdas ir poelgiai – visai kaip žmonių. Iš amžių glūdumos mus pasiekia Ezopo pasakojimai apie kuklumą ir gerą širdį, gudrumą ir draugystę... Nepamirštos ir ydos – gobšumas, melas, savanaudiškumas... Juk visko gyvenime pasitaiko – reikia išmokti atskirti pelus nuo grūdų, gėrį nuo blogio.

Didysis pasakėtininkas išjuokia ydas ir moko gerumo bei gražaus elgesio. Jo pamokas savo širdelėje saugo kiekvienas vaikas.